| Glabbis |
čia tokia keista situacija dėl prūsų kalbos. buvo ir šiandien dar yra daug žmonių (nuo Neselmano iki Kaukienės), kurie rašė savo tyrinėjimus apie mūsų kalbą.
tų tiriniejimų skirtumas toks:
arba
1) galima tai naudoti tik moksle (rašyt disertaciją ir ten cituoti iš 100000000 kitų tyrinėtojų);
arba
2) galima tai naudoti ir gyvenime.
Taip išėjo, kad faktiškai Toporovo ir Mažiulio tyrinėjimai – tai pagrindai, iš kurių ir pasirodė Palmaičio gramatika 1989 m. Ten viskas aišku ir tai galima naudoti, jeigu tu nori kalbėti, rašyti, skaityti ir suprasti kitus prūsus.
Panašu ir su lietuvių kalba – niekam buvo neaišku kas ten buvo Schleicherio gramatikoj.
na, negalėjo žmonės mokytis. todėl Kuršaitis 1876 m. parašė savo naują gramatiką.
o situacija keista todėl, kad prūsų kalba vėl gyva nuo 1983 m., o kalbininkai iš "mokslo" dar sako "negyva". na, ir kas tada bus?
vadinasi, arba 1) kalbininkai rašys ir toliau tik apie 16 a., o gyva prūsų kalba kažkaip gyvens ir be kalbinikų; arba 2) kalbininkai vis dėlto kažkaip suprastų, kad reikėtų dalyvauti ir tame procese, kuris jau eina nuo 1883 m.
aš nemačiau, kad savo knygoje Kaukienė kritikuotų Mažiulio rekonstrukciją. taip pat, nemačiau, kad ji duotų ten daug ko naujo. Viskas gerai, tik va jeigu aš, pvz, ūkininkas ar koks nors amatininkas ir niekad aš apie tą lingvistiką visai negirdėjau, tai ir niekada aš nemokėsiu savo kalbą, jeigu nueisiu į knygyną ir pirksiu tik Kaukienės knygą.
aš apie tai, kad mokslas – tai tikrai labai geras dalykas bet negalima užmiršti apie paprastus žmones. tai dabar didelė problema, nes nuolat žmonės man rašo, "esu prūsas, o iš kur prūsų kalbos išmokti nežinau". turime tik gerą Palmaičio gramatiką, bet ir ta gramatika gana sunki (ir dar ji tik lietuviškai), nes ir jis kalbininkas, o beveik visi kalbinikai rašo tik kalbininkams, o ne žmonėms. be to, ten daug klaidų, nes jau seniai parašyta. o kada jis rašys naują, tai neaišku.
tai va, mano nuomonė, kad reikėtų kalbininkams-prūsistams įkurti Kalbos Komisiją ir ji galėtų pritarti – kokie žodžiai, kokios konstrukcijos geriau vartoti, o ne tik rašyt disertacijas apie 16 a. katekizmus, kur Abelis Vilis padarė daug klaidų ir taip pat įkurti keista ideologija, kad prūsų kalba negyva. tai ypač keista girdėti Lietuvoje iš lietuvių kalbininkų, jeigu prisiminti, kad Rusijos Imperijos caro valdžia draudė kalbėti lietuviškai. ir su lietuvių kalba buvo tas pats procesas. neaišku, kodėl apie tai niekas nenori ir prisiminti.
o, kaip būtų puiku, jeigu visi prūsistai pasaulyje galėtų susivienyti ir pagaliau padaryti tą didelę darbą! kol kas mokslas tik pakartoja tokią mantrą: trūksta medžiagos, trūksta medžiagos. na, kaip taip trūksta medžiagos, jeigu va forumas ir mes ramiai galim bendraut – ir plūstis ir džiaugtis ir t.t. |