Waiţāsnas ezze fīzikin
Galwas pāusan > Galwas delīks > Baltiska kultūri
2007.07.09 09:40 | Waiţāsnas ezze fīzikin
renata bitinelio Kā jūs mīri ezze mūsan dēinan fīzikin?

Kōnkretai – ezze nideīktiskan (exlocalican) atomican fīzikin, kwāi wissan, di ast en Uniwersu, sendāst . Pei perwaidīnsnan, erains kōnkrets pawīstis ast ni tēr en kōnkretu deīktu, šlāit en wismu Uniwersu
2007.07.09 12:54
renata bitinelio Sta ast Âlanas Âspektas (1981 m.) teōri. Tens enwaidinna, kāi iz ainasse apus izgūbusas dalīkai laikatunna si dīgi.

Asma kirdīwusi palīgin hipōtezin ezze kērdanas stesse pragūbingiskwas etwertīsnan.
Pa stessan hipootezin, prūsiski pragūbingisku mazī būtwei sirzdau nūmans
2007.07.10 08:20
Glabbis "Pa stessan hipootezin, prūsiski pragūbingisku mazī būtwei sirzdau nūmans"

- Kāigi arwiskai sta mazzi būtwei? As ni waīda, adder mennei perwaidinnas, kāi fizīki dabber ni dīlai sen kērdas prātin? Anga ast jāu stawīda fizīska pōrmuli, ka ast kerdā? Kāigi stāi prūsiska kerdā mazzi būtwei tēr sirzdau mans, adder ni sirzdau kittans zmūnins?
Nērtiks ast nūse fizīkis propesōrs, tāns waīda wissan ezze stan.

Renatta, tū dirēis walns en wirdeīnan, ik tū dabber ni waīda, kāigi prawerru peisātun wīrdans.
2007.07.10 08:55
renata bitinelio Staa nist teoori (be nist poormules), sta ast teer hipootezi (nienwaaidata teoori) ezze keerdan. Neertix ast fiziikers, as niasma, teer sta ast mennei interesant. As wiirst papeisaawusi tebbei en el. p. laaitawiskai ezze stan hipootezin, beggi mennei ast brendsnaa malkai eiskintun prūsiskai
2007.07.10 08:58
renata bitinelio turrbutwei "nienwaidiinta",- as segei blaandan
2007.07.10 09:12
Glabbis Ei, Nērtik, fizīkenikai nika dabber ni mazzi eīskintun nūmans ezze kērdan. Nū, kāigi tīt? Mazzi būtwei tū jāu turri stawīdan teōrijan?

Renatta, tū dirēi en wirdeīnan. Prawerru – Laītawa, pakkajs.
Tū buwinna na gārban?
2007.07.10 09:50
renata bitinelio Pakkajas Garbs- Pažaislis,- sta ast deiiktan, kwei as buwinna.

Jaa, Neertik, galbei nūmans
2007.07.10 10:16
Glabbis Nū, kāigi as waīda, Kerdā ast Plattibis wīds / pērgimi. Be Kērdas ensadīnsnas turri būtwei ka nika stan subban.
2007.07.10 11:47
renata bitinelio as ni miiri, kaa Keerda ast Platiibes wiids. Keerdaa sen Platiibei raizgijja si.
Diiwisku mazzi būtwei Keerdas wiids.
As nadaa (Ikkai Neertix nūmans wiirst eneiskinawuns ezze Keerdan) biliitun ezze Platiibin
2007.07.10 12:02
renata bitinelio Interessants pawiistis ast Kirsa BewangibI, kwei en nidebiikai Platiibei mazii būtwei (be ast) gigaantiskas maases
2007.07.10 12:34
renata bitinelio mes maziimai biliituna ezze Platiibes swajjistans.

As ni waiista, anga tiit mazzingi pabiliitun, šlaait kwaita billitun ezze Platiibes Pralawiingisku en Mikro Uniwersu.
As ni waiista, kaai sta ast prūsiskai, laaitawiskai - "Tunelio Efektas".
Kaai elektroonan en swaaise pinti ebtikka kiirslen, tens pa ensadiisnans ni mazzi praeitwei, šlait tens praeeit. Praaliskai praeeit.
2007.07.10 12:36
renata bitinelio biliitun (as segei blandan)
2007.07.12 09:34
Glabbis Eīsku, kāi sta ast rōmantizmus, adder as tīt mīri, kāi kaddan mes bilāimai prūsiskai be kaddan mes mīrimai ezze Prūsan, kaddan tērpauimai tikrans prūsiskans emnins per deīktans, sta ast stawīda Spārtisku, kwāi mazzi dātun nūmans stan šlāitewingiskan Plattibin, kwei elaktrōnai ebtikka kīrslins, adder Kerdā ast krēiwan (adder walnan bilītun – izkrēiwintan).
Jā, šismu prēipalin, mazīngi gērdautun, kāi Pragūbingisku ast "sirzdau mans", beggi mes sen swāise spārtins mazzimai laikātun stan "anōmalin zōnan".

Adder tū peisāwusi spārts interessanti prātin. Mes mazzimai ebtarītun stan, grāudu sta ast laītawiskai. Adder mazīngi biskin tulkautun stan panzdau, adder izreizan peisātun stans subbans prātins prūsiskai. Adder per zmūnins, kwāi mūka skaitātun dīgi laītawiskai, mazīngi papeisātun twāise prātin:


"Tai va čia iš tikrųjų fizikos mokslo pakraščiai, o tuo pačiu ir nearta žemė ateities fizikai. Tai yra tik prielaida, hipotezė, tokia, kaip ir tachionų (tamsos dalelių, judančių greičiau už šveisą) egzistavimas (nors nežinau, gal dabar jau teorija, nesidomėjau).

šita hipotezė (apie kurą forume rašiau) buvo iškelta šalia Alano Aspekto elokalinės fizikos teorijos (teorija-įrodyta hipotezė). Alanas Aspektas 1981 m Paryžiuj įrodė, kad tikrai atomine fizika yra nelokalinė, nesuvaržyta (iš vieno šaltinio išsklidusios dalelės elgiasi identiškai, sudaro vienetą). Vozmuščenija prostranstva (aš rusiškai nemoku, bet čia labai gerai išreikšta). Elokalinė fizika teigia, jog viskas yra sujungta. Fizikas Kavaliauskas, tuo remdamasis, daro prielaidą, jog NE TIK ERDVĖ, BET IR LAIKAS gali būti iškreipiamas (gaila aš neradau smulkesnio nuoseklesnio paaiškinimo, tik neišsamų straipsnį turiu "apie sugrįžtančią praeitį" , jog ne tik erdvės (kuri vienur sutankėja, kitur praretėja), bet ir laiko nugalėjimas yra nebe pasaka. Jog žmogaus sąmonėje vyksta tokie virsmai, jog jis gali atsidurti praėjusiame laike.
Prie tos prielaidos aš libdau prielaidinį pavyzdį, jog prūsiška praeitis gali būti tarp mūsų:)

bet grįžkim prie KAVALIAUSKO prielaidos su jo pavyzdžiais. Taigi yra Lietuvoje (ir ne tik Lietuvoje) tokių vietų, (ypač senieji piliakalniai, senų ąžuolynų alkos, pagaliau ir kapinės, kur žmonėms arba vaidenasi, arba jie girdi kokius garsus, giedojimus ir tai pasak Kavaliausko nera antgamtinis reiškinys ar psichikos darbas, tai yra fizika. Pavyzdžiui Asvejoj, ant piliakanio daug kas yra girdėje senovinius giedojimus.

Taigi, jei mūsų dažniai susiderina su tarkim to piliakalnio dažniais, tai galime išgirsti tos senovės muziką, giesmes. Yra tokių senovinių vietų, kur vyksta stiprūs fiziniai virsmai, ir žmogus tam tikra prasme gali nusikelti į gilią praeitį"


Interessanti, kāi īr Stwi mazzi būtwei ast folklōris pertiksnā. Folklōri mazzi ēitwei Istwendau – iz Stan Plattibin, kwāi ast swintan, be kwei mes buwinnimai, kaddan mes bilāimai, gremmemai prūsiskai.
2007.07.12 13:11
renata bitinelio As ni waiida, šlait anga sta ast jau ni studiisnaa (roomantizmus), anga sta mazii būtwei fiizikes "tikimybių teorijos" skrits.

Nūsandeiniska fiizika eeit en "tikimybių teorijos" sk. (as ni waaida, kaai iztulkautwei prūsiskai,- "drūwiskwas teorija"-?)

Dar labai atsiprašydama pridėsiu lietuvišką prierašą:

aš nežinau,- arba ši hipotezė- išties tik romantizmas, arba tai jau priklauso fizikos tikimybių teorijos sričiai. Beja, šiuolaikinė fizika jau išeina į tikimybių teorijos erdvę. Tokia yra tendencija. Garsus fizikas (berods belgas) Nobelio premijos laureatas I . Prigogine sako, kad šie laikai-tikrumo pabaiga, nes priėjom prie dalykų, kurių nebeįmanoma įrodyti. Jis netgi parašė studiją apie šiuolaikinės fizikos posūkius "Tikrumo pabaiga". Taigi, nuo įrodymų amžiaus- prie tikimybių teorijos (fizikoje ir ne tik joje) amžiaus
2007.07.12 13:13
renata bitinelio "ni waaista" (ni waaida ast blanda)
2007.07.12 16:59
renata bitinelio Sta ast "Lagūno ūkas *aulio žvaigždyne"
2007.07.12 18:45
Glabbis tū mazzi prasītun iz Klussin kāigi būlai stan "tikimybių teorija", ni asma fizīkeniks, stesse paggan as ni mazzi paprestun kawīdan prēslin stas emmens turri.
as waīda, kāi tēntiska fizīki turri teōrijan ezze "Torsiōnins Laūkans". Be stāi "Torsiōnei Laūkai" mazzi krēiwintun Plattibin, dīgi endīlintun Kērdan.
2007.07.13 09:11
renata bitinelio "tikimybių teorija" prūsiskai ast druwīminiskwas teōrija (MK)
2007.07.13 09:14
renata bitinelio gēideminiskwas teōrija (MK)

mazīngisku t. (MK)

Kaai ukawalnai biliitun, as ni waista
2007.07.13 10:10
Glabbis kasse paggan Klussis dāwuns tīt tūlin wariāntins?
sta zentli, kāi teinū Nērtiks turri izrīnktun, anga ka?
2007.07.13 12:55
renata bitinelio Jaau turrimai druwīminiskwas teōrija (MK)
(iz Klušas p.)

sta ast termins
2007.07.27 20:37
Glabbis kwei ast Nērtiks? tenesmu jāu druwīminiskwas teōrijan mazīngi peisātun prūsiskai, adder tāns ni ast. mazzi būtwei tāns izjāwuns en Ēirijan, kāigi teinū wisāi iz Pōlin, Laītawan?

as ni waīda kāigi laītawiskai ast stāi "Torsiōnei Laūkai". Mōskaliskai sta ast "торсионные поля". jāuku, zmūnei, kawīdai enlaukijja "anōmalins zōnans", waīda ezze stan teōrijan.
stāi teōrija dāst fizīkiskans eīskinsnans ezze stawīdans fenōmenans kāigi "gremsnā na pilisgārbans/kapurnans", "pintega en pragūbingiskwan" na swintans deīktans be tīt tālis.

arwiskai, as mīri, kāi Plattibi mazzi kitawīdintun si, kaddan mes pagaūnimai gremtun, bilītun be mīritwei prūsiskai. sta ast ikāigi ainuntkawīds generatōrs, kas mazzi endīlintun Prūsas magnētiskan laūkan. tīt mazzi būtwei, kai staddan mes jāu ēimai pa kittan plattibin. be stwi jāu ni ast niainā tēntiska "ciwilizaciōni". prawerru tēr tūls zmūnins turītun. Prūsas magnētiskas laūks sen swāse kultūrin ast uka-prawūran en Baltijai. Ka ast uka-prawūraisi, sta ast uka-spārtaisi.
be sen stawīdan generatōrin mazīngi pernaikīntun tēntiskan "ciwilizaciōnin" stēisan mīstan be turizmas. tīt īr wīrst būwus.
2007.07.28 07:25
renata bitinelio Pōli, Laiitawa be Ēirija ast Eurōpas Uniōnis pāusai, stesse paggan niprawerru stēisan wissan (?)
2007.07.28 11:17
renata bitinelio Torsiōiniai laukai (as spārtai ni waiida, slāit) sirzdau fizikes be psiaudōfizikes

As aupallusi ezze stan en intern., teer as etwinuis, kāi sta ast laiitawiskai

"šaltinis:"straipsniai, torsioniniai laukai" (www.linksmas.net)
"Kas gi vaidenosi Hamletui?
Fizikai prijaukina “trečiąją” jėgą.

1 dalis

Peterburgo mokslininkai-medikai, sugrižę iš tarptautinio simpoziumo parsivežė mįslingą videokasetę. Tuo, ką jie matė ekrane, būvo neįmanoma patikėti. Naujausios elektroninės tomografinės aparatūros pagalba nufilmuota žmogaus galva. Videosiužeto herojus ramus ir nejudrus. Tačiau, jo kaukolės viduje kunkuliuoja nesuprantamas gyvenimas: širdies plakimo ritmu pulsuoja švytinčios bangos. Jos, lyg vėjelis plazdindamas užuolaidą, veria kaulus ir sušvinta aplink visą galvą.
Medikai žino, jog smegenų medžiaga kietai “sėdi” kaukolėje ir judėti niekaip negali. Jokių vibracijų kauliniame audinyje būti negali. O aplink galvą – tuo labiau.
Tikriausiai švytinčios bangos sudomins fizikus – taip nusprendė medikai. Pakvietė pažiūrėti šią kasetę Rusijos Tarpšakinio venčiurinių ir netradicinių technologijų mokslinio-techninio centro vadovą akademiką Anatolijų Jevgenjevičių Akimovą..
Peržiūrėjęs videosiužetą (tai vyko praeitą rudenį) Anatolijus Jevgenjevičius patyrė pačias laimingiausias per pastaruosius dešimtį metų akimirkas. Tai, kas būvo užfiksuotą monitoriuje, be jokios abejonės, patvirtino jau 15 metų vykstančius jo vadovaujamame centre eksperimentus. Fizikas paaiškino medikams, kad švytinčios bangos tai ne kas kitą kaip vadinamas biolaukas. Naujausioji elektroninė aparatūra padarė jį matomu ne tik ekstrasensams, bet ir mums visiems. Netenka stebėtis. Seniai iš spaudos žinome, kad biolaukas egzistuoja, tik medikai vis netiki. Jiems, matai, paduok apčiuopiamus faktus, mokslinius eksperimentus.
A.J.Akimovas gydytojams pasiūlė būdą kaip nustatyti švytinčių bangų prigimtį. Eksperimentas, o tiksliau jo rezultatas, gali padaryti perversmą tradicinėje medicinoje, jos sampratoje apie žmogų. Jau daugiau kaip 15 metų fizikai žino, jog biolauką turi ne tik žmogus, bet ir taburėtė, skėtis, kiekvieną raidelė, net kablelis. Kas tai ir iš kur įmasi – noriai sutiko papasakoti pats Anatolijus Jevgenjevičius Akimovas (kelios straipsnio ištraukos publikuojamos pirmą kartą).

- Anatolijau Jevgenjevičiau, vienas šių laikų mokslininkas pareiškė, kad žmoguje fizikinių reiškinių daugiau negu biologinių ir cheminių kartų paėmus, kad atomų lygyje, iš kurių mes esame surėdyti, galima suvokti kas yra mintis, kas skatina gėrį žmoguje ir kas pastumėja į blogį. O ką manote Jūs?

- 1913-taisiais metais prancūzų mokslininkas Eli Kartanas, turintis didelį autoritetą mokslo bendrijoje, išreiškė prielaidą, kad pasaulį valdo ne tik elektromagnetizmo ir traukos jegos, bet ir kažkokią tai dar trečioji jėga. Tokiu būdu jis atvėrė durys į nepažįntą pasaulį. Tolimesni tyrinejimai, jau 1960-taisiais metais, vykdavo ekstrasensų dėka. Susikaupė tiek visokios medžiagos, patvirtinančios jų fenomenaliuosius sugebėjimus, kad nebekreipti į tai dėmesio, paprasčiausiai, darėsi nepadoru. Ekstrasensai padrąsėjo ir pradėjo uždavinėti “nepatogius” klausymus. Pavyzdžiui, kaip atsitinka, kad mes galime “perskaityti’ kito žmogaus mintys per atstumą? Fizikų tarpe radosi kantrių žmonių, kurie nenuilsdami aiškino, jog elektromagnetinio krūvio, esančio mumyse, vargu ar užtektų perduoti signalui apie paruoštus pusryčius iš miegamojo į virtuvę. Užsispyrę ekstrasensai tvirtino, jog jie bendrauja su draugų Vladivostoke be jokio telefono. Kaip taisyklė fizikų veiduose atsirasdavo pavargusi ir atlaidi šypsenėlė, o klausėjas sugėdintas atsitraukdavo.
Nieko nepaveiksi. Ir moksliniame pasaulyje gajus konservativizmas. Todėl rimta kalba apie “trečiąją” jėgą prasideda tik dabar.

- Iš mokyklinių vadovėlių, mes žinome, jog masę pagimdo traukos jėga.
Elektromagnetinę jėgą – elektronai. O kas “judina” “trečiąją” jėgą?

- Ji veikia ten, kur tik yra sukimasis. Tai reiškia – visur. Elektronai sukasi apie atomo branduolį, branduolys – apie savo ašį, planetos – aplink Saulę. Įsitikinę “trečiosios” jėgos egzistavimų, fizikai ją pavadino torsioniniu lauku. Jo buvimas įrodytas formulėmis. Suprasti, kaip veikia naujoji jėga, padėjo ekstrasensai, patys budami to galingo torsioninio spinduliavimo šaltiniais. Bet priklausyti nuo ekstrasensų kintančių nuotaikų fizikams nepatiko.
Torsioniniai medžių, kėdės, telefono aparato laukai ganėtinai silpni. Mes juos pavadinome foniniais. Tirti tokius laukus – tas pat, kas tyrinėti elektros krūvio stiprumą, atsirandanti tarp mano delno ir katės kailiuko. Mes sugalvojome torsioninio lauko dirbtinį šaltinį.

- Anatolijau Jevgenjevičiau, ant Jūsų stalo stovi Akimovo generatorius - torsioninio lauko šaltinis. Neperseniausiai jį filmavo japonų televizija. Žingeidus japonai būvo suintriguoti: torsioninio spinduliavimo, kaip ir radijo bangų nematyti. Bet ekstrasensai tikina, jog mato.

- *iandien nėra jokios abejonės, kad taip ir yra. Turėjau tokį bandymą: nuderinau prietaisą, kad jis skleistų kelis torsioninius spindulius skirtingomis kriptimis. Ekstrasense Nataša Kremneva – ji inžinierė iš žinomo kosminio Koroliovo KB – paėmė pieštuką ir absoliučiai tiksliai nupiešė visus spindulius. Pakartosiu: spindulių kryptis būvo žinomos tik man. Mokslas kol kas nesuvokia kaip ekstrasenso smegenys “mato” tai, ko nemato daugelio. *itą teks išsiaiškinti medikams. Mes gi tęsiame bandimus su torsioniniais laukais.
Tam, kad suprastume kaip sklinda torsioninis signalas, kreipėmės į tada įtakingus ir gerai finansuojamus Rusijos KGB ir Krašto Apsaugą. Kariškiams atstovavo Vyriausybinio kosminių išteklių centro valdymo techniniai specialistai, KGB – talentingi Vyriausybinio ryšio valdybos inžinieriai. Jų padėdami ir radome klausimų techninius sprendinius. Torsioninių bangų siūstuvai visiškai nepanašus į mums pažįstamus radijo bangų siūstuvus. Įmtuvai – taip pat. Superklasiški dviejų monstrų inžinieriai ir padėjo sukurti torsioninę aparatūrą.
1986-aisiais metais Maskvoje pirmą kartą informacija būvo perduota torsioninių būdu. Pasirodo, jog taip galime perduoti viską – garsą, vaizdą. Torsioninio signalo greitis milijardus kartų lenkia šviesos greitį. Palyginimui: radijo signalas menulį pasiekia per 10 minučių, torsioninis – akimirksniu.

- Anatolijau Jevgenjevičiau, tam, kad žmonija naudotų elektros srovės jegą, visame pasaulyje mokslininkai padarė tūkstančius atradimų ir išradimų – pradedant elektros lempute ir baigiant elektriniu traukiniu. *tai, dabar Rusija tapo pirmosios torsioninės technikos tėvyne. Jūs pavadinote šią techniką trečiojo tūkstantmečio technika. Kodėl?

- Nuo 1986 metų mes ganėtinai toli pajudėjome į priekį. Dešimtį metų sugaišome tik tam, kad išsiaiškintume vienintelį dalyką: kas pigiau ir efektyviau – radijo siūstuvai, elektros varykliai ar torsioninių bangų siūstuvai ir torsioniniai varykliai. Dirbo fizikai-teorėtikai, mūsų centro inžinieriai, Sankt-Peterburgo tiksliosios mechanikos ir optikos mokslininkai, mokslininkai iš Tomsko universiteto ir dar žmonės iš 120-ties Rusijos mokslinių institucijų. Dabar galutinai aišku, jog visą kas torsioninio milijonus ir trilijonus kartu efektyviau, ekonomiškiau ir patikimiau negu tai, ką naudojame šiandien. Įsitikinome, kad naują jegą naudoti galima visur, kur dirba elektra.
Jau ganėtinai tiksliai ir aiškiai galime įsivaizduoti kaip kalbėsime torsioniniu telefonu XXI amžiuje, kaip kepsime kiaušinienę ir kodėl visam laikui pamiršime baisius žodžius: “benzino kaina...”. Reikalas tas, kad kai mokslininkai išras torsioninę techniką ir ji pakeis šiandien esančią, pasaulys pasikeis. Išsipildys žaliųjų svajonė: Žemę nebedarkys kasami karjerai, naftos grežiniai. Torsioniniam varykliui nereikalingas kuras. Jo “širdimi” yra tam tikru būdu besisukanti dalis.

- Kiekvieną iš mūsų galime nagrinėti kaip torsioninio spinduliavimo šaltinį, lygiai taip kaip bet kokią medžiagą susidedančia iš atomų. Įdomu kaip sąveikauja tarpusavy žmonių torsioninės spinduliuotės?
2007.07.28 11:18
renata bitinelio 2 dalis

- Mokslui žinomas smegenų darbo modelis, aiškinantis tą darbą (mintys, idėjos, ligos arba sveikata) kaip besisukančių atomų tam tikras kryptingumas. Jų, atomų, orientaciją galima keisti dvejopai: keičiant vidinį kūno gyvenimą ir keičiant išorę. Paaiškėjo, jog ekstrasenso torsioninis laukas gali keisti bet kurio žmogaus besisukančių atomų orientaciją. Objektas, visiškai nieko nejausdamas, ekstrasenso lauko veikiamas, arba pasveiksta arba suserga. Dar daugiau: jo galvoje gali rastis nauji vaizdiniai ir mintis. *tai jums ir paaiškinimas kaip perduodamos mintis per atstumą. Jau žinome, kad torsioninis signalas juda akimirksniu, vadinasi bendrauti su draugu, esančiu kitoje gaublio pusėje visiškai paprasta, lygiai kaip ir su draugu, esančiu kitoje galaktikoje. Ir tam nereikalingi super galingi siūstuvai – viskas vyksta super greitai.

- Senovės indų filosofinėse vedose, parašytose prieš du tūkstančius metų yra toks sakinys: “Kai Jūs pykstate, tai pritraukiate pykčio sroves iš visatos. Netgi kai Jūs nurimote, audra visatoje aplink Jus dar nerimaus mažiausia dvi dienas”. Arba: “Būkite ta jėga, kuri susiurbia į save sutiktojo erzelį ir užgesina jį kaip žemė gesina ugnį”. Sutikite, jog parašyta taip tarytum išminčiai turėjo supratimą apie torsioninius laukus ir bangas.


- Tad, vadinasi, galėjo tėvo šmėkla ateiti pas Danijos princą Hamletą?

- Na kodėl gi, tik Hamlėto tėvas? *tai Jūs, dabar baigsite pokalbį, išeisite, o Jūsų šešėlis (“fantomas” – taip vadina mokslininkai) ramiausiai pasiliks mano kabinete. Nesupratote? Paaiškinsiu.
Mudu jau išsiaiškinome, kad torsioniniai laukai turi daug bendro su magnetizmu. Septintokams, mokykloje, kai jie mokosi magnetizmą, rodomas toks bandymas: ant popieriaus lapo užberiamos geležies drožlės, po lapo apačia prinešamas magnetas ir geležies drožlės gražiai ir tiksliai išsirikiuoja pagal magnetinio lauko jegos linijas. Atimame magnetą, o drožlės lieka nepajudėjusios. Puikiai matosi jau neesantis magnetinis laukas. Lygiai taip ir torsioniniai laukai. Tik jie “rikiuoja” ne drožles, o erdvę aplink savę. Svarbu suprasti – kokią būtent erdvę. Senovės indusai vadino ją – “pralaija”, Njutonas – eteriu, šiuolaikinė fizika – fizikiniu vakuumu. Vakuumas, tai yra tai, kas lieka iš lemputės išsiurbus visiškai viską, iki paskutinės elementariosios dalelės. Bet, pasirodo, jog ten lieka ne tuštumą, bet savotiška medžiaga. Visiškai nesenai tapo aišku, kad būtent Fizikinis Vakuumas yra visos Visatos gimdytojas, iš jo radosi atomai ir molekulės. Ir neveltui šiuos žodžius rašome iš didžiosios raidės - tai prasmė tapati Dievui arba Absoliutui. Taigi, torsioninis laukas išderina (fizikai sako: “poliarizuoja”) griežtą vidinę Fizikinio Vakuumo tvarką, taip kaip magnetas drožles. Ir kai mes pašaliname torsioninio lauko šaltinį – erdvėje lieka jo tiksli kopija, šešėlis, ar atspaudas vadinkite kaip norite. *tai, ją ir fiksuoja mūsų prietaisai.

- Išeitų, kad mes gyvename šešėlių karalystėje (fantomų). Tiesiog neisivaizduojama kiek gi “atspaudų” yra, sakykime, prie Maskvos Kremliaus.

- Visą tai taip ir yra. Tik torsioniniai laukai išsaugo savo struktūrą tol, kol kiti torsioniniai laukai jų nepakeitė. Kartais atsitinka taip, kad ekstrasensas į torsioninio lauko struktūrą įveda stabilumo ir patvarumo programą. Tuomet toks laukas nesunaikinamas.
O jūsų šešėlis užims šią kėdę tol, kol kažkas kitas neateis ir neatsisės į ją. Gausis taip, tarytum skaidrę uždėjo ant kitos skaidrės ir viskas taps neryšku.
Galima su didele tikimybę spėti, kad kur nors Michailovsko arba Trigorsko slėpiningame kampelyje, kur taip neprigužėję lankytojų, dar išsisaugojo tiksli Puškino torsioninio lauko kopija. O gal Jasnaja Polianoje gyvuoja niekieno nepaliestas Tolstojaus šešėlis.

- Jūs paminėjotę prietaisą, kuris fiksuoja taip vadinamą biolauką. Papasakokite, prašom, apie jį smulkiau.

- Pirmasis toks prietaisas būvo žinomas kiniečiams ir indusams dar prieš du tūkstančius metus. Tai biolokacijos specialistų rėmelis. Daugelis žmonių žino, kad bet kokia viela sulenkta stačiu kampu, pradeda rankose suktis. Žiedas, pakabintas ant virvutės taip pat pradeda suktis – taip reiškiasi torsioniniai laukai. Rėmelio pagalba ar dvišaka vytele senovėje nustatydavo kurioje vietoje gėriausia statyti namą, kur statyti lovą. Žemė jog irgi yra torsioninių spindulių šaltinys. Tie spinduliai būna neigiami ir teigiami ( arba kaip sako mokslininkai – dešniniai ir kairiniai). Pliuso ir minuso kaita žemės paviršiuje yra labai griežta. Mokslininkai aptiko taip vadinamą tinklelį, kurio teigiamą lauką sudaro pusantro metro ploto kvadratas žemės paviršiuje, o neigiamą - keturiasdešimties centimetrų išilginė juosta. Kai mes vaikštome, tai tūkstančius kartų atsiduriame tai viename tai kitame lauke. Teigiamame - ir daugiau ir dažniau. Tačiau kai sėdime už stalo ar miegame – pasirinkimo neturime: galime ilgam pakliuti į neigiamą poveikio sveikatai zoną. Joje kinta ląstelių struktūra ir žmogus skundžiasi prasta savijauta. Neigiamas (kairinis) laukas ten, kur rėmelis Jūsų rankose suksis kairėn.
Yra žmonių, kurių pats torsioninis laukas neigiamas (visumoje mes visi teigiami). Toks žmogus gali būti ir labai gero budo, bet mums su juo bus negera be jokios matomos priežąsties.
Mokslininkai išaiškino kad torsioninio lauko dėsniai priešingi nei elektromagnetinio: vienpoliai krūviai pritraukia vienas kitą, o skirtingų poliu – atstumia. Tačiau, jegu aptikote, kad Jūsų lovą atsidūrė neigiamojoje zonoje – nenusiminkite. Mūsų tarpšakiniame moksliniame-techniniame centre jau yra medžiaga iš kurios galima pasidaryti kilimėlį ir jis atspindės torsioninį lauką. Jau radome ir šio projekto vykdytoją ir tikiuosi kad greitu laiku tokie kilimėliai bus pardavinėjami kartu su “snikersais” ir detektyvais.

- Tai reiškia, kad mokslinis atradimas, kaip sakoma, tampa komerciniu produktu. O tuo metu fizikų mintys stiebiasi tolyn. Tikru tikriausiai ten yra ko nustebti.

- Taip, torsioninis laukas jo tyrėjams atneša vis naujų netikėtumų. Neperseniausiai sužinojome, kad torsioninis laukas gali atsirasti pats savaime, be jokio sukimosi. Fizikai jau žino kada taip atsitinka.
Bet kuri geometrinė figura pažeidžia (“poliarizuoja”) griežtą Fizikinio Vakuumo tvarką ir greta figuros tuoj pat atsiranda torsioninis laukas. Žingeidus tyrėjai seniai nori suprasti kodėl šalia vieno pastato jaučiamas lengvumas, grožis, o šalia kito – nemalonu būti. Jie pavadino tai “formos efektu”. Tai štai, tas formos efektas yra torsioniniai laukai, kuriais Fizikinis Vakuumas reaguoja į architektūros grožybes. Žinome, kad šalia Heopso piramidžių randasi abu torsioniniai laukai: teigiami (dešniniai) prie viršūnės ir neigiami (kairiniai) – prie piramidės pagrindo. Jeigu piramidę pieštume popieriuje būtų tas pats vaizdas: viršuje (labai silpnutis) – prie kampo žiočių laukas su pliuso ženklu, apačioje – su minuso ženklu.
Taip mes priėiname išvados, kad kablelis tarp raidžių savaip “sugadina” Fizikinio Vakuumo erdvę ir jis tučtuojai reaguoja torsioniniais laukais. Išeitų, jog bet kuri knyga ar straipsnis – tai milijonai torsioninių laukų vaivorikščių (kaip sako mokslininkai “spektrų”). Savaime suprantama, jie sąveikauja su mūsų biolaukais. Taip, kad knygos, straipsnio, eileraščio skaitymas nėra toks jau paprastutis dalykas kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

- Ką gi, tikėsimės, kad ir apie visą tai, mes greitu laiku sužinosime smulkiau. Jog daugiau kaip šimtas mokslininkų visame pasaulyje dirba šioje srityje. Pusė jų dirba Rusijoje. Jus minėjote, kad Jūsų centro programas palaiko Gamtamokslinė Rusijos Akademija, Mokslo Ministerija, kad palaikote glaudžius ryšius su įvairių sričių mokslininkais, tame tarpe ir su medikais. Kaip manote, ar fizikų eksperimentai, visgi, pakeis mokslininkų supratimą ir nuostatas apie žmogaus prigimtį?

- Tam, kad būti užtikrintam, jog videosiužete, kur užfiksuotos švytinčios bangos kaukolėje ir aplink ją, matome būtent torsioninius laukus, reikia padaryti vieną paprastą dalyką: tarp žmogaus ir elektroninės aparatūros patalpinti skaidrų, bet torsioninėm bangom neįveikiamą ekraną. Mes žinome iš ko ir kaip jį pagaminti. Pamenate, aš užsiminiau apie kilimėlius, kuriuos galime dėti po lovomis ir ramiausiai miegoti geopatogėninėje zonoje. Mūsų ekranas turėtų būti kaip tik toks. Jeigu patalpinus kilimėli, monitoriuje mes nieko neišvysime, tai yra biolaukas nesugebės įveikti užtvaros, vadinasi išvada tik viena: technika fiksuoja būtent torsioninį spinduliavimą ir suteikia galimybę jį matyti.

Kalbėjosi Tatjana Lučkova
2004 metų birželis.

Iš rusų kalbos vertė: Ramunė Jasinskienė "
2007.07.29 22:34
Glabbis ka ast pseudō, ka ni ast pseudō, sta ni ast māise astis. sta ast tīt swarewīngi tēr per zmūnins, kwāi peisāi disertaciōnin ezze stan.
nūmans swarewīngi, kāi būlai interessanti. stāi teōrija ast ezze stawīdans pawīstins, ezze ka mes bilāimai – ezze anōmalins fenōmenans.

Adder kāigi tebbei padīnga?

Renāta, tū ni izpretta ezze Ēirijan, as bilāi "wisāi", adder ni "wizza"!
2007.08.04 15:09
Nērtiks Kaīls!

As asma enwangan! As bēi en šlaitawīdans deīktans, adder ēst wiskwēi šlāit internettan.

Pirmā pawīstis ast "nilōkalibi" stesse kwantiskan fizīkin. Mirēis, kāi elaktrōns skrāida en ainuntan plattibis areālin. Druwīminisku, kāi tāns ast en deīktu $x$ ast ebpeisātan sen bāngiskan funkciōnin $\Psi(x)$ (akrāts - sen tenesses mōdulas kwadratan). Kadan ainunts ast tenesse lōkalizaciōni mattauwus, tenesse bangiska funciōni ast līgu $\Psi(x) = \delta(x)$ - ast līgu 0 wiskwēi per $x$, be integralītan pa pastippan plattibin dāst 1 - gi jāu sen druwīminisku 1 ast en $x$. Sta pastāi sen bewangiskan dīwan - adder nika ni mazzi ēit dīwais nikāi swāikstan. Sta ast ši nilōkalibi.

Mīrimai, kāi turrimai burkanan. Ainunts pjauwuns stan en dwai delīkans be auwertun abbans en dwāi kastenans. Panzdau ast immuns aīnan kastenan aīnuntkwei tāli, p.p. na Marsan. Druwīminiskwas audīsenis stesse preipalsenin, kāi mes turrimai zemmawan delīkan stesse burkanan ast teinū līgu (1/2, 1/2) - 1/2 per māise kastenan be 1/2 per kastenan na Marsan. Teinū as etwerre swāise kastenan be as wīda, kāi as turri zemmawan delīkan - izreizan druwīminiskwas audīsenis pastāne (1,0).

Sta ast mazīngi, beggi druwīminiskwas audīsenis ni ast "en swītu" - sta ni ast fizīska pawīstis. Tāns ast tēr en nūse galwai, tītet mazzi kitawīdintun dīwais nikāi swāikstan. *ai 1 be 0 ni ast prēi kastenans, tali ezze subbamans - sta ast taūwu subbamans, tēr en māise galwai. As swarewīngi waīstun, ka iz nuse swītan wīdan ast perarwi en swītu, adder ka ast tēr en nūse galwamans.
2007.08.04 17:04
renata bitinelio Diinkun, Nērtike.
Dabber spārtai interesantai, kāi Tū, kai seriōzs fizikeniiks, miiri ezze:

1 tachiōnans ,- ast anga niast?

2Tarsiōniskwans Laūkans: anga sta ast strūnawingiskai fizika, anga jāu sirzdau fizikes be fantāstikes?
2007.08.05 11:01
Nērtiks As ni asma speciālists en laūkas teōrijai, nianga en stāngsnan teōrijai. Ik as paminna labāi, kaddan etwērpe di pawīrpas stāngsnas līgibin, gaūne di tachiōniskan etwērpsnan. Kāi gaūlai ripīntans - šlaitmassiskans be massiskans etwērpsnans, prawerru tērpautun perturbaciōnis gīrbausnan.

Interessanti ensadinsnā per wissans stāngsnan teōrijas entuziastins - kāi pīrma stāngsnas ekscitaciōni būlai šlaitmassiskas laūks, ermattausna stesse plattibin kwēi stāngsnas buwinna turri būtwei 26.

Kāi gaūtun šan ermattausnan, prawerru waīstun stawīdses summis rezultātan:
1 + 2 + 3 + 4 + ... = ?
Kas waīda šin rezultātan?

Etwartinnantei ērgi tachiōnans - tenēi ekzistijja anga ni ekzistijja? Stawīds prasīsenis ni turrilai fizīskan sensan, ik tachiōnai ni endīlinlai sen kittans delīkikans [particles]. Staddan nikwēigi ni wīrstlai aupaltun tenēisan ekzistīsnan. Nūsan swītan būlai staddan stan subban sēn stawīdans tachiōnans kāigi šlāit tennans.

Prasīsenis tītet ast - ik tachiōnai mazzi endīlintun sen paswāikstiskan matērijan? Anga mazzimai preidātun prēi mōdelas Lagrangianan prōduktan stesse tachiōnas laūkan be aīnuntse matērijas delīkikas laūkan, šlāit pernaikīnsnan swītas simetrijans? As ni asma stwi specialist, adder mazīngi staddan CPT simetrija mazīlai wāngintun dīlitun. Anga sta pernaikīnlai aīnuntan simetrijan, staddan tachiōnai ni mazīlai endīlitun sen matērijan.
2007.08.05 18:57
renata bitinelio Diinkun, Nērtike. Pēr men en rēizans ast brendu tikriskai, akrātai izprestun fiziikes termiinans prūsiskai, beggi en wirdeiinu di nist, šlāit galwasdeliikan as izpresta,-

Glabbi, - as kwaitā prasiitun iztulkautun terminans:

ripiintans (riipints)-?

[COLOR="Purple"]paswāikstiskas matērija ( sviesos materija,- di bullai Swāikstiskas, anga Swāikstas matērija-? Swāikstas deliikikai-šviesos dalelės
2007.08.05 19:39
Nērtiks paswāikstiska matērija - matērija, kawīda ni mazzi skatītwei dīwais nikāi swāikstan.
2007.08.06 05:47
renata bitinelio aaa,- eiisku, diinkun:)
2007.08.06 06:39
renata bitinelio Teinū - prasiisenis ezze Kērdan (sen mōderniskwas fiziikes diriisenismu)
Anga maziņgi Pragūbiniskwas Etwartinsnā, ik senpalla deznei (en. frequencies, laiit. dažniai). Mes sen Glabju prestā, anga Prūsiska Pragūbisku mazzi būtwei sirzdau nūmans?
As asma skaitawusi, kāi stawiida ast fiziikeniku eiskisnā ezze tōnans, kirdiitamans en pilligarbammans
2007.08.08 20:08
Nērtiks Per men sta ast spekulaciōni šlāit niaīnan gruntan. Ik ni tīt, eīskinnais mennei kasse paggan stawīda maisasnā mazzi būtwei mazīngi.

Anga stawīdai tōnai mazzi būtwei registrītan pra aīnuntan elaktrōniskan registrītajan? Mazīngi sta ast tēr pawīsti stesse psichikin.
2007.08.09 05:31
renata bitinelio Jā mazzi butwei, kai sta nist fiziika, teer pawiisti stesse psichikin. As teer asma skaitāwusi ezze ten en awiizei "Naujoji Romuva"
artiikenil "Apie sugrįžtančią praeitį",- Stwen bei diskusiōni (Daunys, Kavaliauskas be Petkus).
2007.08.09 05:50
renata bitinelio Diinkun Nērtike,- teinū pēr men eiisku, kwei ast fiziika, be kwei ast teer psiaudōfizika. As kwāita etsparātunsi na seriōzan fiziikan
2007.08.09 06:34
Nērtiks Ni "kwāita", adder "kwaitēi"

Etwartinnantei en fīzikin: Kāigi asma peisāwuns, klaūtaliskan per stāngsnas teōrija ast rezultātan stēisan stawīdan summin:
1+2+3+4+...
Kelli sta ast?
2007.08.09 09:43
renata bitinelio as ni waiida, tēr mazzi bandatwei,- šlait sta wiirst buwuns ni tikrōmiskan rezultātan (beggi billa ast ezze kōnkretan plattibin, be ni mazzi būtwei rezultatan sen bewangibin)

rezultātan perlānke prēi x

1+2+3+4+ x = ?
ikkai x = ezze 1 ērgi bewangibin, di rezultatan bullai ezze 11 ērgi bewangibin


Peisai, kāi ast tikrōmiskai
2007.08.09 09:50
renata bitinelio Twāise:
"Interessanti ensadinsnā per wissans stāngsnan teōrijas entuziastins - kāi pīrma stāngsnas ekscitaciōni būlai šlaitmassiskas laūks, ermattausna stesse plattibin kwēi stāngsnas buwinna turri būtwei 26".


ikkai rezultatan turri būtwei 26, di
1+2+3+4+16= 26
2007.08.10 07:00
Nērtiks Ni, as prasijja akrāts ezze bewangiskan summin 1+2+...
i.e $lim_{n \to \infty} n$

Kāi ermattausnā būlai 26, sta turri būtwei -1/12 !

Sta ast wērtibi stesse Riemmanas Zeta funkciōnin en -1. *i funkciōni turri stwen wērtibin +bewangibi, adder tenesses analītiska prailginsnā ast ainazentlawīngi be turri stwen wērtibin -1/12. Stesse paggan tenēi peisāi, kāi 1 + 2 + ... + bewangibi = -1/12. Sta ast bilītan renormalizaciōni. Ik Tū kwaitēi dilītun sen teōrijan stēisan stāngsnan, Tū turri būtwei gattawan per stawīdans argumentans.
2007.08.10 12:15
renata bitinelio Aa,- as ni waiidusi, kāi sta turri būtwei en interwallu -1 + bewangibi.Be nōpidans niasma etwērpusi ezze skūlis kērdan ( 9 m.,). En artiikelimans stesses fiziikes as ni engillinusi en tennans, slāit tennei ast swarewiingi...

Dabber aiins prasiisenis:

Kawiids ast steisan nanō deliikikan liigmens? Mōlekuliskwas anga atōmiskwas?
Be ikkai atōmiskwas, di kawiida ast seisnā sirzdau nanō be stangsnans? Kas ast en kasmu? Tikran,- ukkalikutais ast supperstangsnas, di tennas ast en nanō deliikikasmu. Mazzi būtwei, kai nanō swajjistas perlānke ezze stēisan supperstangsnan wirpsnan (bangausnan) ?
2007.08.10 20:10
Nērtiks As ni waīda, ka zentli per Ten "nanō delīkika". Skāli stesse nm ast atōmiska skāli. Mazīngi Tū mīri ezze skālin, kwēi wirtuālas delīkikas mazzi dīlitun. Mes bilīmai ezze skālin stesse energījan, i.e energīja, kawīdan delīkika turri turītwei, kāi būtwei reālin delīkikan. Sta būlai lineāriskai sēitan sen Twāise skālin sen fōrmulin:

x = 2 \pi c E / h

skāli, kwēi efektai stesse kwantiskan laūkas teōrijan pastāi dīlatwei ast kāigi atōmas sērdas rādijus. Kāi neutrōns irlai en protōnan (en \beta_{+} irsnai), tenēsmu prawerru emitītun bōzonan W_{+}. Adder tāns ni turri sūit enērgijan per prōducitun W_{+}. Energījas erlaikāsnas ensadinsnā mazzi būtwei lāmtan en kērdai mazzais nikāi $2 \pi \delta E / h$, tītet na ilgans mazzais nikai $2 \pi c E / h$. Sta ast sērdiska skāli, be pērarwi mes ōbserwaimai \beta_{+} irsnan, kawīda ast šisse efektas rezultātan.

Wissas elamentāras delīkikas ast šlaitawīdai enbaudīnsenei stesse stāngsnas. Gruntiskas būsenis ast tachiōniskan, āntars ast šlāitmassiskas (ermattausna = 26), tīrts turri jāu tīt debīkan massin, kāi ni mazzi būtwei ōbserwitan. Wissas ōbserwitas delīkiskas būlai tīt kwantiskas tikrīnsnas stesse šlaitmassiskan būsenin.

Adder - as asma dīgi matemātikeris, as waīda ka ast holomōrfiska prailginsnā, adder per men sta ni ast aīnat naturālin, kāi mazzimai etīmtun ezze bewangībei bewangībin be gaūtun -1/12. As mīri, kāi stāngsnas teōrija ast per gaūdran per men.
2007.08.11 07:34
renata bitinelio jā, nanō deliikikas (laiit. nāno dalelės, angl. nāno particles) ast diigi wiirtualas deliikikas be Twājse eiskisnā tenēimans preistala ("Wissas elamentāras delīkikas ast šlaitawīdai enbaudīnsenei stesse stāngsnas. Gruntiskas būsenis ast tachiōniskan, āntars ast šlāitmassiskas (ermattausna = 26), tīrts turri jāu tīt debīkan massin, kāi ni mazzi būtwei ōbserwitan. Wissas ōbserwitas delīkiskas būlai tīt kwantiskas tikrīnsnas stesse šlaitmassiskan būsenin").

Teinū spārtai pōpuliareiša ast nanōtechnolōgija. Be di ast austabawingi zemē
pereiingiskwai fiziikai be technolōgijai: mediciinai, be t.t. ...

p.s. i.e enegriija ast energiija stēisan deliikikan?

be kāigi izprestun "ōbserwiitan" ?
2007.08.17 21:15
Glabbis Interessanti mīritwei ezze stawīdan fizīkin, kwāi ast sāitan sen etniskan kultūrin, sen nūse zemmin, sen anōmalins prēipalins be t.t., adder ni ezze 1K + 4 E / FG 456 = 351 UKS....

Ka ast "pseudō"? As widāi stan, kaddan skaitāi ainuntkawīdan artīkelin ezze "torsiōnins laūkans". Kaddan tenēi teīkusis stan teōrijan, fizīkiska māfija en Maskawai izreizan prēipausina tennans ezze "kīrkei" stesses zinānis. Wisaddan ast stāi Māfija – stan ka ast ōpicialin. Be stawīdai idiōtai ni mazzi dātun nikasmu segītun ka nika kitawīdiskai. Ik tū kwāi būtwei per doktōran, tū turri būtwei sen Māfijan stesses zinānis. Ik tū segēi ka nika ni sen Māfijan, - sta ast jāu "pseudō".
Būlai labban bilītun ezze stan, ka ni ast en Māfijai. Prei perwaidīnsnan, ezze etno-fizīkin.
2007.08.19 16:36
Glabbis Renāta, tebbei prawerru skaitātun D. Razauskas artīkelin "Mūti Māja".
Stwen ast ezze stan subban, kāigi tū bilāi ezze matērijan, dīgi ast faktai iz fizīkin. Stwen filolōgija sen psichōanalizan, fizīkin be t.t.
Spārts labā artīkeli. Sta ast mōskaliskai en BSI (Balto Slowianskije Issledowanija), adder kwei sta ast laītawiskai as ni waīda.
2007.08.19 17:44
renata bitinelio ōōōj, - maskōliskai izprestūn zinaniskan artiikelin pēr men ast "himalajai" :o
gerbais, ezze stan, ikkai assei skaitawuns
2007.08.19 18:59
renata bitinelio Kas iz wisan steisan Razauskin? :)
stwen nist billas ezze fiziikin, anga as ni engillinus si

( google.lt)
"*iaurės Atėnai. NIJOLĖ LAURINKIENĖ. „Žeme, motina mano, aš iš ...Žeme, motina mano, aš iš tavęs esu, tu mane šeri, tu mane nešioji, tu mane po smerčio pakavosi ..... Iš latvių kalbos vertė Dainius Razauskas. – V., 2004. ...
ct.svs.lt/satenai/?leid_id=843&kas=straipsnis&st_id=5146 - 61k - Google kopija - Panašūs puslapiai "


"*iaurės Atėnai. GINAS ŽIEMYS. Perkūno teta ir ugnies ženklasTaigi, trumpiau tariant, Perkūno teta yra žaibo ir griausmo motina. ..... *mitas P., Latvių mitologija, iš latvių k. vertė D. Razauskas, Vilnius, 2004. ...
www.culture.lt/satenai/?leid_id=852&kas=straipsnis&st_id=5299 - 62k - Google kopija - Panašūs puslapiai
[ Daugiau rezultatų iš www.culture.lt ] "

"Literatūra ir menas. AKTYVIOS JUNGTYS. PASKUI BESIRITANTĮ RATĄBeje, D. Razauskas čia neapsiriboja rato simbolikos atskleidimu vien ... nes juk sakoma – "Kartojimas – mokslų Motina" ir net šia prasme – tai tas pats ...
www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3009&kas=straipsnis&st_id=5089 - 50k - Google kopija - Panašūs puslapiai "

"Serija: Tautosakos darbaiSimbolika ir atitinkamos neįprastos etimologinės žodžio sąsajos / D. Razauskas; Elgetos vaizdinys lietuvių tradicinėje kultūroje / D. Černiauskaitė. ...
www.llti.lt/serija_td.htm - 102k - Google kopija - Panašūs puslapiai "

...(+ dabbar 100 stēisan Razauskin
2007.08.19 19:43
renata bitinelio p.s. san savaiitin as retawingai wiirst būwusi en internetu, ik ter mazzais wiirst aupallusi en Kedaiņu be Miimeļu
2007.08.20 07:31
Glabbis As mīri, kāi en switatinklu stāi artīkeli ezze Mājan ni ast.
As dīgi dirīwins be ni mazēi aupaltun.
2007.08.23 09:16
Nērtiks Fizīkis teōrija turri dātun rezultātans, iz kans mazzimai gīrbautun kōnkretans gīrbins, kas panzdau mazzi būtwei mattautan en eksperimentu. Ni mazīmai bilītun stan ezze psychōanalizin - stwen nika ni ast pagruntītan eksperimentaliskai. Tītet as ni wīda sensan maisātun šins pawīstins. Akiwīstai, ast zmūnei kāi segēi katōliskan fizīkin, adder sta ast līgu gaūdran. As ni waīda ezze fizikin en etniskan kultūrin. Ik Tū waīda preipallins, peisāis. Nū, akiwīstai zmūnei turri intuiciōnins, kāigi skrāida strīla iz dāngai, adder sta ni ast dabber fizīki, beggi sta ni teikāi dabber sisteman. Fizīki pagaūne, kaddan zmūnei izpresta, kāi strīlas eigā be Minīkas eigā ast stan subban. Krīwjai turēi fizīkin, beggi sta bēi sīsteman, tenēi ōbserwiwusis lāuksnans be waīda ezze heliōcentriskan sīsteman. Sta ni bēi prēipalis, kāi Kapperniks bēi Prūss.
2007.08.23 10:31
Glabbis Jā, sta ast eīsku, adder as kwaitīlai, kāi tū mazīlai mīritwei dīgi kitawīdiskai sēnts per zinānikan. Mes mazzimai tērpautun akrātan informacioonin dīgi per etniskans pawīstins. As bilāi ezze stan. As ni kwaitēi, kāi tū bilāntei ezze fizīkin, bilīlai tēr ezze stan, ka tū jāu waīda. Prawerru dīgi mīritwei tīt, kāi ni būlai sen māfijan.
2007.08.24 10:46
Nērtiks Ka ast tōrsiskai laūkai? Aīna pawīstis, kan sta men preiminijja, ast geōmertijjai stesse kērdasplattibin, kwēi affiniska koneksiōni mazzi turritun tōrsijan. En standartiskan Einsteinas teōrijan pagruntinnimai, kāi tōrsija stesse kōneksiōni ast aīnat 0. Mazīngi kaddan dālimai kōneksiōnin turritun nizeros tōrsijan, aīnuntai rettawingei kērdiasplattibiskai effektai būlai mazīngi.

Anga Jūs peisāi ezze stan subban? Mazzitei ēiskintun, ka ast tōrsiskai laūkai?
2007.08.26 21:04
Glabbis kāigi as waīda, sta ast iz ēngl. wīrdan "torsion". as dabber ni waīda, kāigi prūsiskai walnan būlai. mennei prawerru dabber pamīritwei be praskaitātun, kāi eīskinlai. Biskin wīlais.

rikīs Krīgers, kas teinū mukinna prūsiskan, kwaitēi prasītun ezze sēimisemnins Łotyński, Lottich, Lotyński.
Nērtik, mazzi būtwei tū kirdīwuns stawīdans emnins?
sta bēi Krīgeras pirzdaunīkai iz Pōlin.
Mennei " Lotyński" zentli "latiniskas".
2007.08.29 11:23
renata bitinelio Kaiils. Ikkai insai,- Tarsōniskwai laūkai- sta ast laūkai senristai sen zmūnin. Aparātai ast fiksiiwusei stan pawiistin. Kitawiidai, sta biliitunsi biōlaukai. *lāit stwi ast spārtai empirsdiriints pawiistis,- etsparātun si maziimai tēr sen seriōzans enlaūkinsnans steisan fiziikin. Beggi di spārtai padiinga wisawiidiskamans ekstrasensans. *lait mes turrimai etsparatun sen si seriōzan fiiziken,- tenā teinū dabbet ni turri kan biliitun, anga as ni waiida tenesses nawiiniskains
2007.08.29 11:23
renata bitinelio Kaiils. Ikkai insai,- Tarsōniskwai laūkai- sta ast laūkai senristai sen zmūnin. Aparātai ast fiksiiwusei stan pawiistin. Kitawiidai, sta biliitunsi biōlaukai. *lāit stwi ast spārtai empirsdiriints pawiistis,- etsparātun si maziimai tēr sen seriōzans enlaūkinsnans steisan fiziikin. Beggi di spārtai padiinga wisawiidiskamans ekstrasensans. *lait mes turrimai etsparatun sen si seriōzan fiiziken,- tenā teinū dabbet ni turri kan biliitun, anga as ni waiida tenesses nawiiniskans
2007.08.29 11:24
renata bitinelio Kaiils. Ikkai insai,- Tarsōniskwai laūkai- sta ast laūkai senristai sen zmūnin. Aparātai ast fiksiiwusei stan pawiistin. Kitawiidai, sta biliitun si biōlaukai. *lāit stwi ast spārtai empirsdiriints pawiistis,- etsparātun si maziimai tēr sen seriōzans enlaūkinsnans steisan fiziikin. Beggi di spārtai padiinga wisawiidiskamans ekstrasensans. *lait mes turrimai etsparatun sen si seriōzan fiiziken,- tenā teinū dabbet ni turri kan biliitun, anga as ni waiida tenesses nawiiniskans
2007.08.29 11:26
renata bitinelio Kaiils. Ikkai insai,- Tarsōniskwai laūkai- sta ast laūkai senristai sen zmūnin. Aparātai ast fiksiiwusei stan pawiistin. Kitawiidai, sta biliitun si biōlaukai. *lāit stwi ast spārtai empirsdiriints pawiistis,- etsparātun si maziimai tēr sen seriōzans enlaūkinsnans stēisan fiziikin. Beggi di spārtai padiinga wisawiidiskamans ekstrasensans, -be tennei billai swāise nitikriskans teōrijans. *lait mes turrimai etsparatun sen si seriōzan fiiziken,- tenā teinū dabbet ni turri kan biliitun, anga as ni waiida tenesses nawiiniskans
2007.08.29 11:31
renata bitinelio Jau pirmais asma laukiiwusi en "Mokslas ir gyvenimas", "elektronines bibliotekos mokslo naujienos" be kitakwēi, šlait ni aupallusi. En internet. ast tūlisku artiikelins, šlait sta nist pagruntitai sen seriōzan fiizikin
2007.08.29 11:38
renata bitinelio Uooj,- pēr men ni izpalla en pirmu reiizu tengiintun, be as tūlin rēizans segēi "replay",- ikkai mōderatorai drestlai, as bullai spārtai dinkauwingi
2007.08.29 16:08
renata bitinelio Dabber aīns intrerresnts pawīstis ezze zēgerins. Kasse pagan stas subs zēgeris, būwuns prēi aīnan zmūnin, labbai eit . Būwuns prēi kittan zmūnin, spīt. Būwuns prēi dabber kiltan zmūnin, wīlaui? Sta ni perlānke ezze di,- elektrōniskwas anga mechāniskwas rankiskwas, mōbiliskwas, anga zēidiskwas tens ast.
Prei perwaidīnsnan, ,- kelli as asma turiiwusi en māise gīwatai zēgerins,- wisāi spīt 15 – 20 min. As segēi, kāi tennei wīlaulai, šlāit ainawīdan tennei pa kelli kērdan etkūmps spīt 15 - 20 min.
As mirīlai, ka tennei reagijja en māise wārgan sīras ritman, šlāit staddan kāigi stan mazzi jaustun zēidiskwas zēgerins?
Adder ast sta tarsiōniskwai laūkai, kwāi ikāigi etswāikstija zmūnes spinsnan?:)
2007.09.01 11:48
Kareusnā Sta ast labā perwaidīnsna. Per stawīdans "torsiōniskans laūkans" nimafiōziskai zmūnei bilāi "Āura". Sta ast stawīda zmunēntis spārtisku (emocionāliska, naseīliska), sen kawīdan zmunēnts endīlina en kittans zmunēntins, zwīrins, pawīstins, beggi sta wissan dīgi turri swāise "auran" (spārtiskwas laūkans). Sen šan spārtiskwan mes, bilāntei prūsiskai, dīgi endīlina, kāigi en mans subbans, tīt dīgi en dēiktan, kwei mes asmai be perwūkauimai "prūsiskans" spārtiskwans prei mans. Bilāimai sen prātitins be en sūpnamans šissei nūsan spārtiskwai dīnkun.

Interessantis prasīsenis ast izkwendau pastāi folklōri. Beggi bilāntei ezze folklōrin en gālwai etskīt ni aīns zmunēnts, teikāwuns din, adder tūlin. Sta zentli, kāi folklōri etskīwusi, gaūne izrēizan mitologiskan pertiksnan be turri sāitan sen pirzdaunīkans, beggi tēr tenēi mazzi būtwei stawīda spartā mistiska tūlisku, kawīda turri folklōris teikāsnas spārtiskwan.
Grīmas ikāigi ēit iz stawīdan kērdas gilliskwan, kāi ni mazīngi gērautun akrātai - kawda sta ast kerdā be kawīdan metsimtan. Sta dīgi ast jāu ikāigi mitolōgiska kerdā, per kawīdan mazzimai bilītun tēr "wurā kerdā". Be pirzdaunīkai mazzi būtwei buwinna entikriskai stwen, izkwendau ēit ši "wurā kerdā", beggi as mīri, kāi sta ast stāi subba mistiska Plattibi.

***

Nitikrōmiskas teōrijas mazzi ekzistītun kāigi Glabbis gērdauwuns tēr sirzdau mafiōzins. Ast di zmūnei, kas wīda auran.
Turri būtwei arwiskai zēgerei spīt twāise ēnturiskas (naseīliskas, āuriskas) sīras paggan. Mazzi būtwei tū endīlina dīgi en kittans pawīstins, tēr sta ast ni tīt labban widātan, kāigi sen zēgerins.
2007.09.02 07:03
renata bitinelio jā, mazzi būtwei, egzistijja seiisnas sirzdau steisan zmūnin be pawiistin laūkans
2007.11.14 09:54 | ezze undas paminsnan (werausnā iz kittan fōran)
renata bitinelio (etrāsenis)

Jā, Nērtik, as druwēi, ka stwi peisāwuns, beggi Tū waīda kaigi fizikenīns (ezze “stēisan magnetiskan laūkan endilīsnan” be “laīwan”)

Tēr māim ni eīsku, kasse paggan mirisnā ezze undas paminsnan,- kāigi tennan reagijja en wīrdans (ENWAIDĪTAN di, ast nidruwīman. Stwen en kintupu "woda" bei waidītan, kāigi chemikenīkai segīwusis bandāsnan, be kawīds bei rezulāts (pra mikroskōpan),- kāigi reagīwušas undas mōlekulis.
2007.11.17 23:38
Glabbis Nū, en kintuppu "Undan" tū pat widāi, kāi kaddan tū bilāi undu ezze pōzitiwans pawīstins, staddan undas struktūri pastāi struktūritan, adder ik bilītun negōtiwans pawīstins, staddan en undu struktūri ni ast.
2007.11.22 20:05
Nērtiks Ni asma widāwuns šin kintuppan. Ka stwen ast? Kawīds mikroskōps ast sten tērpautan? Kawīda struktūri ast widātan? Ka ast izprestan per "undas struktūrin"?
2007.11.23 14:07
renata bitinelio as wiirst ebpeisaawui peer Ti stan kintupan.
teer teinuu as turri problemiikan sen internettan

As turri stan DVD "WODA", ik Tū wiirst buuwuns en Laiitawai be wiirst jaawuns pra min, as daalai Tebbei
2007.11.23 16:37
Nērtiks Empirzdan peisāis, ka Tū izpresta per "mōlekuliskan struktūrin" be ka per "mikrōskops" stwen ast tērpautan.
2007.11.23 19:46
renata bitinelio labban as wīrst ebpeisāwusi
2007.11.23 20:16
renata bitinelio "Empirzdan peisāis, ka Tū izpresta per "mōlekuliskan struktūrin" be ka per "mikrōskops" stwen ast tērpautan"

Stwi enlaukītājai profesōrai terpauwusis

medicīniskans mikroskōpans, kōmputeriskan teknīkin, "wkrieagenna'n kāmeran" (maskōliskai as ni izprettusi ka billāi wkreagenna,- Glabbis sen Kareusnan turīlai waīstun), stāi kāmera bei en doktōras Jemoto labōratorijai.

Stwi en stēimans enlaukīsnans teikusis delīkan stāi profesōrai:
Solodīlow, Woeikow, Roj, Čaplin


Nu pēr Ti prawerru auwīdatun stan kintupan, be Tebbei ni wīrst likkušas dwigubāsnas ezze stans pawīstins. Stawīdans akiwīstans pawīstins.
2007.11.23 20:24 | ezze mōlekuliskwan struktūrin
renata bitinelio a ka as izprettusi ezze mōlekuliskwan struktūrin,-
kāi tenā mazzi kitawīdintun si. Kāigi bei enwaidītan en laboratōrijai, pa "labīngas" informaciōnin undas mōlekulis ast grazzes fōrmis,-(nu palīgu en grazzan snāigegas fōrmin), a pa "wārgas" informaciōnin stāi mōlekuliska struktūri - ikāigi izgraustan.
Chemiska sendīli H2O ezze informaciōnin ni mazzi kitawīdintun si, šlāit mōlekuliska struktūri enimma wissan informaciōnin be stesse pagan kitawīdinnasi.
Be stāi informaciōni nikwei ni prapalla. Austabawingi pawīstis: undan ast ikāigi gīwan, tennan mazzi ni tēr kauptun informaciōnin kāigi kōmputors. Undan mazzi ārstitun be audītun (perlānke ezze informaciōnei, kawīdan tennan turri)
2007.11.24 12:15
Nērtiks Sta ni ast akiwīstas pawīstis. Ik īr tīt būlai, niains ni mukīlai stan eīskintun, staddan sta ni ast nika akiwīstan. Empirzdan ast turīlai šin filman widātun, anga skaitātun ka nika ezze šins aupalsenins. Waīda Tū mazīngi, kwēi as mazīlai skaitātun ezze stan.
2007.11.24 12:18
renata bitinelio Nu as ni waīda, kwei Tū mazzi skaitātun ezze stan DWD "Undan", bandāis en "google" enpeisātun be engliskai, maskōliskai anga pōliskai laukītun. En laītawiskasmu spārtai mazzai ast, en kiteimans billans as ni bandāwusi
2007.11.24 12:26
renata bitinelio as bandāwusi pertengīntun stan pēr Ti, šlāit formāts ast per tūls debīkan (697 MB (731.879.424 bytes), a kāigi segītun "archiwīsnan" as ni waīda, adder wīrst bandāwusi
2007.11.24 13:16
renata bitinelio www.torsunov.ru

Imāis prēi tikrai СКАЧАТ ВИДЕО, staddan dirēis en "ВЕЛИКАЯ ТАИНА ВОДЫ" (prēi "obrazovatelnyjie filmy")

2007.11.25 16:04
renata bitinelio p.s. Nērtik, ēmpirstdirēis sen stan adressin,- as teinū auwaīdusi, kāi stwen mazzingi pertengīntun si dīgi hākerins sen stans kintupans
2007.11.27 13:11
Nērtiks
Renata, wissas atakis stēisan hākerin be wisāi wīrusai ast prōblaman stesse wārgan ōperaciskan sīsteman. As turri labbanin.
2007.11.27 19:07
renata bitinelio Auwīdawuns jāu kintupan? Ka Tu teinū mīri ezze stan?
Spārtai innteresanti, kāigi Tebbei di
2007.11.28 12:30
Nērtiks Teinū turri dīlas tūlin, dāis mennei kērdan iztensītun. Ērgi kērdan kaddan as wīrst di widāwuns, mazīmai waitjātwei ezze kittans pawīstins stesse fizīkin.
2007.11.28 17:28
renata bitinelio
Nērtiks

Teinū turri dīlas tūlin, dāis mennei kērdan iztensītun. Ērgi kērdan kaddan as wīrst di widāwuns, mazīmai waitjātwei ezze kittans pawīstins stesse fizīkin.



labban:)

nu mazzimai dabber waiţātwei ezze Tunellas Efektan (stwi ankstāis as asma preizentlīwusi, tēr ni eīskai).
Elektrōns ebtikka kūmplen (energetiskwan barjerran) en swajjasmu pintin ,kawīdan tāns ni warīlai ebwarītun. Šlāit tāns pralīze pralawīngai, kāigi pra tunnelan. Kāigi stan mazzingi plattais eīskintun ?
Izkwendau elektrōns imma telli enērgijan, kāi pralīzlai pra spārtaisas (neggi swajāses) nenērgijan barjerran?
2007.11.29 09:36
Nērtiks "barjerran" ni turri sensan. "e" jau mikstinna "r", stesse paggan "j" jāu ni ast prawerīngi. Dirēis:

baŗarra = barjarra = barerra.

Kitawīdai būlai, ik stwen bēi "ē". Staddan jāu "ā" ni ast stan subban ka "j+ē" be turīlimai:

turrimai miks. Barriere > prūs. baŗēri

Tūnelas efektan turri swāise appun en Heisenbergas niebzentlisnas ensadīnsnan. Per enērgijan turrimai, kāi enērgijas niperarwisku dE be kērdas niperarwisku dt ast sēitan sen nilīgisnan: dE dt =< h / 4Pi. Stu tikriskai waīdimai kērdan, stu mazzai tikriskai waīdimai enērgijan. Ik teinū šlaitinsnā sirzdau baŗēris enērgijan be elaktrōnas enērgijan ast dE, adder kerdā, kāi praēilai baŗērin ast dt, staddan ik dE dt =< h/4Pi, staddan elaktrōns mazzi pēr šin kērdan "aušaūtun" nisāutauwintan ēnergijan iz pāustibin.

Sta ast tēr ukaprastaisin eīskinsna - perarwi dE be dt ast wariaciōnis stēsian audīsenins stēisan E be t. Be Heisenbergas ensadīnsna ast tēr per wariaciōnins. Ast tīt drūwiminisku, kāi īr ik dE dt > h/4Pi, elaktrōns mazzi tūnelitun.
2007.11.29 14:54
renata bitinelio eīsku dīnkun,
teinū mazzimai ēitwei prēi mākrofizikin (astronōmijan)
stwen as dīgi turīwusi prasīsenins, wīrst papeisāwusi
2007.11.29 15:12 | werausnā iz kittan temman
renata bitinelio Nx:" <..> Zēimas swāikstan ast swāise appun en delīkikamans stesse Saūlis wītran, kawīdas enpalla en Zemmis jōnosferin".

Dabber innteresānti pawīstis- "atoswāikstan" (LT atošvaistė) as ni kirdīwusi ankstais ezze stan. Ast mazzai papeisātan en http://www.astronomai.lt/index.php?astro=61227
prēi auīmsnin. Sta ast saūlis swāikstan sirzdau stēisan sirzdaulaūksniskan pūslemin delīkans.
Adder turīlai būtwei stāi plattibi sūit "kāmstan", kāi mazīlai auzarātwei saūlis swāikstan?